- kabalioti
- kabalióti, -iója, -iójo, kàbalioti, -ioja, -iojo 1. intr. J.Jabl būti pakabintam, kaboti, karoti: Priešais jo nosį kabaliojo pakabintas lubose musėm naikinti popierius P.Cvir. Topoliuose nebuvo nė vieno lizdo, tik kur ne kur dar kabaliojo užsilikusi šakelė P.Cvir. Kazimiero rankos kabaliojo kaip mazgotės rš. 2. refl. karstytis, kabinėtis: Tvoromis kàbaliotis DŽ. Jis kabaliojosi penkiasdešimt metrų viršum žemės, drąsiai kalė betono špaltus, žvangino kūju P.Cvir. \ kabalioti; nukabalioti
Dictionary of the Lithuanian Language.